Trasos ilgis ~22 km. Žygio trukmė ~4 valandos (neskaičiuojant sustojimų laiko) Žygio trukmė gali kisti dėl upės srovės ir kliūčių kiekio, bei sudėtingumo.

Patyrę vandens turistai mėgsta sraunias didesnį kritimą turinčias upes ir upelius, nes ramus irklavimas, be jokių kliūčių darosi nuobodokas. Jiesios upė puikiai tinka norintiems patirti neišdildomų įspūdžių irkluojant baidarę ir įveikinėjant kliūtis.

Žygio pradžia prie tilto esančio netoliese Išlaužo kaimo (važiuojant keliu Kaunas – Prienai). Prie šio tilto yra maža aikštelė, kur galima pasistatyti transporto priemones, bei patogu susiruošti inventorių prieš pradedant žygį. Susiruošus leidžiamės prie Jiesios upės ir susėdę į baidares pradedami žygi.

Pirmieji kilometrai bus gana ramūs, be didelių įšūkių, tai bus puiki proga prisiminti irklavimo įgūdžius po žiemos pertraukos 🙂

Matysime apie kilometro ilgio nenatūraliai suformuotą upės tiesiąją, kuri suformuota dėl dešinėje upės pusėje esančio pylimo, kuris atskiria Jiesios upę nuo Linksmakalnio tvenkinio. Plaukiant toliau upės krantuose daugės medžių, upės darysis vis egzotiškesnė, o nuvertę medžiai suformuos kliūtis, kurias turėsime įveikti pasitelkę fantaziją ir įgūdžius.

Kartais gali prireikti lankstumo 🙂

Maršruto vidurinėje atkarpoje bus rėvų, bei slenksčių, kurie susiformuoja po geležinkelio tiltais. Iš viso praplauksime po keturiais geležinkelio tiltais ir dviem mašinomis važiuojamais tiltais. Po trečiuoju tiltu esanti kaskada pradeda stabdyti upės srovę. Iš toli pasigirsta ošimas, peraugantis į garsų šniokštimą. Priplaukę arčiau pamatome staigų vandens kritimą, trijų pakopų kaskadinį slenkstį. Iš pirmo žvilgsnio slenkstis atrodo baisiai. Verda, verčiasi didžiulė srovė, tyška į visas puses putos. Tačiau geriau įsižiūrėjus matosi, kad vandens tarpuose tarp pakopų ne tiek jau ir daug.

Tai pati ekstremaliausia maršruto dalis, kurią įveikti mėgėjams nerekomenduojame, o patyrusiems irkluotojams reikia imtis visų saugumo priemonių ties šiais slenksčiais. Rekomenduojamos priemonės: žmogus ant kranto su „morka“, gelbėjimosi liemenės, slenksčių pabaigoje įgudęs irkluotojas baidarėje (stebi žmones įveikinėjančius vandens slenksčius ir yra pasiruošęs greitai priplaukti jeigu kita baidarė apvirsta).

Žemiau rėvėta upė smagiai garma tarp aukštų, tankiais lapuočiais apžėlusių krantų. Kiek paplaukus pasirodo kauniečių sodų bendrijos. Šioje upės atkarpoje randame dar vieną, metro aukščio slenkstuką, lengvai įveikiamą iš kairės pusės. Netrukus – Rokai, paskutinis (ketvirtasis) geležinkelio tiltas, toliau aukštas Kauno HE – Garliavos plento tiltas, o už jo kaimo kelio tiltas. Toliau upė vingiuoja tarp aukštų atodangų, garmėdama per nedidelius slenksčius ir rėvas, pakeliui pralįsdama pro porą nedidelių pėsčiųjų tiltukų.

Galiausiai priplaukiame Jiesios plento tiltą, po kuriuo jau pasimato Lietuvos didžiausia upė, Nemunas. Įplaukus į Nemuną iriamės geležinkelio tilto linkme kirsdami upę išilgai, nes mūsų finišas bus dešiniajame Nemuno krante. Išsilaipinus krante mūsų jau lauks mikroautobusas, kuriuo grįšime į šiltus namus 🙂

Video medžiaga