…nelik ant kranto!  Dviejų dienų žygis baidarėmis Širvinta

Širvintos upė – ilgiausias ir gražiausias Šventosios intakas, ilgis – 128 km. Maršrutas driekiasi Širvintų, Jonavos ir Ukmergės rajonais. Upė labai vingiuota. Vidutinis nuolydis – 1 m/km. Žemupyje (nuo žiočių ir 26 km aukštyn) didžiausias nuolydis –1,32 m/km. Vagos plotis – 10–12 m, vidutinis gylis 0,8–1,2 m. Kliūtys: rėvos, seklios brastos, dideli akmenys, staigūs posūkiai. Slėnis siauras. Upės vanduo švarus, o krantai mažai apgyvendinti, todėl lengva rasti vietą stovyklavietei.

Į Širvintą įteka ir daugybė intakų. Kai kuriuos per krantuose suvešėjusius medžius ir krūmokšnius plaukiant sunku net pastebėti – jie maža srovele įsruvena. Žaluma apglėbti Širvintos intakai – Augūnė, Kabarkšta, Malka, Medinė, Kertuša, Sėmenys, Šeškupė, Šiūra, Ūdara, Verbyla, Viesa, Vilkesa, Apušė, Beržė, Juodė, Tola..

Nuo Vindeikių krantai aukštesni ir statesni. Kraštietis žurnalistas Petras Naraškevičius knygoje „Alksniai prie Širvintos“ rašė: „Upės krantai vietomis gana aukštai pakilę, skardžiai pasistengė taip apsikaišyti medžiais ir krūmais, kad ir norėdamas pro tankmę keliautojas negali įžiūrėti, kas ten toliau, už medžių ir krūmų. Plauki upe tarp gražių gyvų sienų, kartais girdėdamas karvės maurojimą, kartais šunų lojimą ar žmonių balsus, bet nieko gyvo ant kranto nematydamas. Tik supliukši prie nuskendusio kelmo žuvis, tik nuplaukia palikdamas sujudinto vandens taką jaunutis bendras, tik krekėdamos pakyla iš ramios sietuvos antys ar sučerška tankiuose krūmuose ilgauodegė šarka.“

O už tos nepermatomos medžių tankmės daug įdomybių slepiasi. Dešiniajame krante – Pasodninkų kaimas ir piliakalnis, kairiajame – boluoja rekonstruoti Lapšių dvaro rūmai. Tai privatus dvaras, norint užsukti, reikėtų iš anksto susitarti su šeimininkais.

Maršrutas plaukimui: Atvykstame į sodybą prie Širvintos upės. Čia sodyboje – vienkiemyje, esančiame nuostabiame Lietuvos kampelyje ideali vieta apsistoti norint 2 dienas plaukti Širvintos upe.  Sodybos slėnyje galima statyti palapines, nakvynė per du trobesius su virtuve 14 žmonių. (Labai poniškai gyvenant).

Šeštadienis. Po pusryčių plaukimą pradėtumėte nuo sodybos iki Vindeikių 12 km. vingiuota trasa būtų gražus plaukimas neskubant, jeigu bus per mažai, upė nesibaigia ir plaukiame toliau. Tęsiasi ji labai mažai gyvenamomis vietovėmis, upė teka siaurais šlaitais bei smėlio ir molio uolienų šlaitais, upelis vingiuotas ir tyras, vandenyje daug įvairiausių augalų, išvirtusių medžių akmenų. Po plaukimo – grįžtame į sodybą ir maudomės pirtyje ant Širvintos upės kranto.

Sekmadienis.  Labas rytas. Šiandien kelionę pradėsime nuo Gorupės kaimo ten ir įteka „Gorupės“ upelis į Širvintą iki sodybos 10 km. arba nuo kaimelio Viesos – atstumas iki sodybos bus 18 km. atstumas.

DOVANA GRUPEI – _­ŽYGIO KOMPAKTINIS DISKAS PO PLAUKIMO

KAINA ŽMOGUI (kai grupė iš 14 žmonių) 140 lt.

Į kainą įeina: patogių baidarių nuoma „Vista“, „Brio“, „Prodigy“, nakvynė su balta patalyne sodyboje, pirtis po plaukimo, transporto bei instruktoriaus paslaugos, sodyboje – šašlykinė, iešmai, malkos, indai.

DVIEJŲ DIENŲ KELIONĖ MERKIU

TURGELIAI (MIKNIŠKĖS) – SLIDŽIŪNAI

(tik 35 km. Nuo Vilniaus, yra galimybė atvykti traukiniu, iš stoties Jašiūnuose Jus paimsime)

          Atvykus į sodybą pas šeimininką Janą, pamatysite, kad Merkys čia dar jaunas, siauras ir sraunus. Gausu privirtusių medžių bei tiltukų per šią upę.

           Vyksime iš sodybos į startą Mikniškių kaimą pro Merkinės dvarą, nereikia painioti su garsiąja Merkine Varėnos rajone, šita Merkinė yra 3 km nuo Turgelių Šalčininkų rajone. Vietiniai vadina Pawłowo. 1769 Paweł Brzostowski (Povilas Bžostovskis) atleido savo valstiečius nuo baudžiavos. Dvaro pajamos išaugo dvigubai. Pawłowo respublika veikė iki 1794. Dvaro rūmai statyti po 1767. Sunyko tarp abiejų pasaulinių karų.

      Toliau privažiuosime Turgelius. Turgeliai – gyvenvietė Šalčininkų rajone, prie kelio Šalčininkai–Medininkai. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1837 m.).

         Už turgelių startas pirmosios dienos plaukimo iki Vilkiškių kaimo. Iki sodybos lygiai 17 km. Plaukdami nuo starto pamatysime mūsų jau aprašytą Merkinės kaimą, toliau Misiučėnus, toliau dviejų kilometrų ruože gausu šaltinių, Merkys gilėja, srovė smarkesnė. Paskutinį Merkio upės lanką atplauksime miškingomis pakrantėmis apaugusiu Merkiu ir pasieksime sodybą iš dš. kranto.

       Kitos dienos kelionė tęsiasi nuo sodybos pasroviui iki Sližiūnų kaimo tilto per Merkį. Sutiksime dš. krante Vaitiešiūnų kaimą, tai senoviškas daugiau kaip 1 km ilgio vienos gatvė kaimas. Neplati ir durpėta upės terasa. Vanduo tamsus. Toliau Kačėnai, per upę kaimo kelio tiltas, graži kaštonų ir liepų alėja. Toliau Deguškės, Buikos, Naujasodis. Pakeliui praplauksime Jašiūnų miestelį, didelį geležinkelio tiltą paliksime sau virš galvos, išgriauto vandens malūno liekanos. Finiše jau matysis kelio tiltas per Merkį, nuo kurio bus daromos žygio nuotraukos jums atsiminimui.

Šį pavasarį  2012 metų  balandžio 20 diena „Vandens Turistų“ komanda vėl keliauja į Estiją išbandyti savo pajėgumo varžantis tarptautiniame 100 kilometrų Vohandų maratone. Šiuo metu turime dvi įgulas, tai dvivietę baidarę irkluojantys Audrius ir Vytenis, bei raft plaustu irkluosiantys: Giedrius, Paulius, Mažvydas, Mantas ir Vaidas. „Vandens Turistų“ sportininkus varžybų metu globoja ir palaiko Ovidija ir Justina.

Norime pasiūlyti Jums prisijungti prie „Vandens Turistų“ komandos ir Balandžio 20 dieną vykti į Estija išbandyti nuostabaus grožio Vohandų upės, bei pamatyti, o gal net sudalyvauti labai populiariame irklavimo maratone.

Maršrutas pateiks malonių staigmenų, kurios privers Jūsų širdis plakti dar greičiau

Renkama 6-8 žmonių komanda, kuriai rekomenduojame plaukti aštuonviečiu Raft plaustu. Yra galimybė vietoj Raft plausto, plaukti baidarėmis, tačiau tada didesnė galimybė apvirsti , ir  plauste būtų smagiau .

Norintieji išbandyti save ir visam gyvenimui į atmintį įsirašyti dar vieną nuostabų nuotykį gali dalyvauti varžybose, o jeigu pageidausite ramesnio irklavimo, visuomet yra galimybe praplaukti daug trumpesnę šios nuostabios upės atkarpą nesivaržant su kitomis įgulomis.

Praeitų metų video medžiaga: http://www.facebook.com/photo.php?v=153034888097119

Daugiau informacijos apie kelionę telefonu: 8 634 20235

Oficiali maratono interneto svetainė: http://www.vohandumaraton.ee/

Plaukimo atstumai:

1 variantas: nuo Kaapa iki Leevi (21 km)

2 variantas: nuo Paidra iki Vinso (23,5 km)

Irkluodami išvysite labai gražių atodangų.

Žygis prasideda prie Veprių tilto per Šventąją. Pirmiausia čiuošime keturis kilometrus iki apleistos Tarybinės Kelmų raketų paleidimo bazės, ten apžiūrėsime išlikusią infrastruktūrą ir judėsi toliau.

Nučiuožus dar tris kilometrus kirsime Žuvintės upelį ir netoliese pamatysime Sukinių piliakalnį. Pasigrožėje Žuvintės kraštovaizdžio draustinio vaizdais čiuošime toliau. Vos už nepilno kilometro įsikūręs Sukinių kaimas, įkurtas XIX a. pradžioje atsikėlusių iš Rusijos sentikių. Nuo Sukinių kaimo galime čiuožti trumpesniuoju maršrutu Veprių kaimo link, pakeliui aplankant “bedugnį” Žuvintės geizerinio tipo šaltinį. Šio maršruto bendras atstumas yra apie 12 kilometrų.

Tačiau yra galimybė čiuožti 16-os kilometrų trasą, tuomet papildomai aplankytumėme vieną didžiausių akmenų Lietuvoje – Moką.

Pusiaukelėje kuriamas laužas. (Arbatos gėrimas, užkandžiai, tai ką paimsite į kuprinę).

Grįšime miško keliuku palei Šventąją. Pakilę į kalną, už 4 km pateksime į Veprių – Sližių kelią ir pasukus dešinėn už 1,5 km pasieksime tiltą per Šventąją. Prie šio tilto guli Juozapavos akmuo.

Turint noro galime apžiūrėti Veprių kaimo lankytinus objektus: dvarą ir dvaro parką, muziejų, bažnyčią, koplytstulpį Baro konfederacijos įvykiams atminti, Veprių kalvariją.

Esant pageidavimui galime suorganizuoti sodybą su pirtimi, maitinimu ir nakvyne.

                    Žygis prasideda Kušlių kaime, kuris yra Anykščių rajone, netoliese Svėdasų. Nučiuožę vos kelis šimtus metrų pasieksime šio kaimo vardu pavadintą ežerą. Kirtę Kušlių ežerą išilgai jau pamatysime kitą ežerą, kuris dėl savo pailgos formos pavadintas „Ilginio“ vardu. Šį ežerą čiuošime išilgai apie 300 metrų ir jo pabaigoje išvysime trečiąjį ežerą (Apvalainis ež.), kuris vos už poros šimtų metrų nuo Ilginio ežero. Pasiekę Apvalainą ežerą čiuošime jo kairiuoju krantu, kol pro kairėje atsiversiančią miško properšą pamatysime ketvirtąjį ežerą. Tai Denionių ežeras, kuris taip pat vos už 400 metrų nuo Apvalaino ežero kairiojo kranto. Po šių keturių ežerų mūsų lauks 2-ų kilometrų kelionė miškų iki Šventosios upės. Pasiekus upę atsivers puikus Šventosios kraštovaizdžio draustinio vaizdai, kurie mus lydės iki pat kelionės pabaigos. Neišdildomus įspūdžius paliks Šventosios upės kranto šlaitai, nuo kurių atsiveria nuostabi apylinkių panorama. Ant paties didžiausio šlaito  bus vienas iš mūsų sustojimų, kurio metų galėsime atsigerti šiltos arbatos iš termosų, atsipūsti ir įsiamžinti nuotraukose J. Truputi pailsėję toliau tesime kelione šventosios upės pakrante, bei vingiuotais miško keliukais kol pasieksime „beždžionių“ tiltą, kur darysime antrąjį sustojimą. Antrojo sustojimo metu kepsime dešreles, džiaugsimės siūbuojančiu tiltu, fotografuosimės ir žinoma ragausim keptas dešreles. Pavalgę persikelsime „beždžioniu“ tiltu į kitą upės krantą ir užbaigsime trumpą žygio atkarpą (kilometro). Žygio finišas Inkūnų kaime, kuriame stovi medinė Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia (nuo 1942 m.). Apžiūrėję bažnyčią sėsime į mikro autobusą ir su gera nuotaika patrauksime namų link.

Viso maršruto ilgis apie 11 km (pirmosios dalies, iki pirmojo sustojimo 7,5 km, antrosios dalies, iki antrojo sustojimo 2,3 km ir paskutinė atkarpa nuo „bezdžionių“ tilto iki Inkūnų 1 km).

Nakvynę galima daryti mūsų medžiotojų namelyje, su rusiška pirtele bei pokylių sale. Reikia turėti savo miegmaišį.  Namelis randasi vos už 15 km. nuo slidinėjimo trasos, aplink tik miškas bei Šventosios upė, į kurią galėsite bėgti norėdami atsišaldyti po pirties. https://picasaweb.google.com/101224374663728150669/MedziotojuNamelisPrieSventosios

Trasos ilgis ~ 13 km.
Didžiąją trasos dalį sudaro platus takas (vasaros metu asfaltuota danga), vedanti mišku nuo Birštono link kelio Prienai-Vilnius. Likusi dalis – miško vingiuoti takeliai.

Nemuno dešiniajame krante, Prienų kilpoje plyti Žvėrinčiaus (arba Žvėryno) miškas, išsaugojęs senąjį pavadinimą, primenantį karališkąsias medžiokles.

Šiame miške, dar 1968 metais vieno girininko iniciatyva buvo pradėtas kurti Žvėrinčiaus takas. Savo prižiūrimame miške jis įžvelgė įdomius medžių siluetus, panašius į įvairius žvėris. Juos šiek tiek pakoregavo, stilizavo ir taip gimė įvairių gyvūnų figūros, prie kurių dar įkomponuodavo po suolelį, stoginę ar kažką panašaus į sportinį įrenginį. Taip Žvėrinčiaus take atsirado Apuoko namelis, Ožio krėslas, Tetervinų suolelis, Šerno migis, Briedžių pavėsinė, Stumbro stalas, Vilkų irštva ir t.t.

Netrukus šį taką ypatingai pamėgo poilsiaujantys žmonės, čia atvykstantys pasivaikščioti, pasivažynėti dviračiais ar čiuožti slidėmis žiemos metu.

Žvėrinčiaus miške galima smagiai leisti laiką visą dieną: sportuoti, iškylauti, o tam tikro sezono metu ir miško gėrybių krepšelius prisirinkti. Čia gausu poilsio ir sporto aikštelių su pramoginiais įrenginiais ir medžio skulptūromis, keliautojų patogumui yra įrengtos poilsiavietės su pavėsinėmis ir laužavietėmis, kur po slidinėjimo galima susikurti laužą bei išsivirti arbatos.

Žygį slidėmis patogiausia pradėti nuo stovėjimo aikštelės esančios Žvėrinčiaus ir Pušyno gatvių sankirtos. Šioje aikštelėje galėsite pasistatyti savo automobilius. Niekur toli eiti nereiks, nes iškart nuo aikštelės galėsite pradėti čiuožti Žvėrinčiaus miško link. Čiuožiant Jums po dešine bus didingas Nemunas. Įčiuožus į mišką už 300 metrų bus posūkis į kairę ir vos už 100 metrų posūkis į dešinę. Dažniausiai šia trasa jau būna čiuožę ar ėje žmonės, todėl matosi vėžės arba būna pramintas takelis, todėl nuklysti neturėtumėte.

Nuo čia prasideda gana platus ir tiesus dviračiu takas per visą Žvėrinčiaus mišką. Už 1200 metrų bus kelio išsišakojimas, kuriame pasukus kairiau toliau čiuošite išilgai miško, o pasukus dešiniau  už kelių šimtų metrų pričiuošite Nemuną ir čiuošite miško pakraščiu. Nesvarbu kurį iš šių kelių pasirinksit, vistiek galiausiai grįšite į šią vietą, nes nuo čia trasa driekiasi rato principu.

Žvėrinčiaus miško žemėlapis su pažymėtais rekomenduojamais maršrutais.

Taip pat, žadama, kad kitąmet bus įrengta 1,5 kilometro ilgio dviračių takas, kuris apjungs įvažiavimą į Birštono miestą su Škėvonių kaimu bei įsilies į Žvėrinčiaus miško trasą.Taip pat bus galimybė aplankyti dar vieną regiono įdomybę – Škėvonių atodangą ir šalia jos įrengtą pažintinį taką.

Atodanga išvaizdi, tačiau geriausia ja grožėtis plaukiant Nemunu arba nuo kito upės kranto, Giraitiškės poilsiavietės. Ant pačios atodangos įrengta regykla, nuo kurios atsiveria įspūdingi Nemuno ir jo slėnio vaizdai.

Turistinis maršrutas Palūšė – Tauragnai

Maršrutas: Palūšė – Meironys – Puziniškis – Salos I – Salos II – Ginučiai – Šiliniškės – Stripeikiai – Taurapilis – Tauragnai.
Maršruto ilgis – 33 km, miško keliukais keliaujama dvi dienas.

Maršrutas driekiasi išilgai Šiliniškių kalvagūbrio – unikalaus gamtos paminklo, kurį suformavo paskutinysis Lietuvos teritoriją dengęs ledynas. Tai puikus apžvalginis maršrutas, kuriame susipažįstama su Aukštaitijos nacionalinio parko gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis.

Pirmą dieną įveikiama 18 km ir nukeliaujama iki Ginučių. Didžioji dalis maršruto vingiuoja paežerėmis pro Lūšių, Asalnų, Asalnykščio, Alksno, Alksnaičio ir Linkmeno ežerus. Pakeliui aplankomi Puziniškio ir Ginučių piliakalniai, medžiai – gamtos paminklai Puziniškio ir Salų kaimuose, o taip pat geomorfologinis gamtos paminklas – Ladakalnis. Nuo jo atsiveria nuostabi panorama. Žygio metu darysime pietų sustojimą, kurio metu virsime „kareivišką košę“ ir gersime karštą arbatą. Žygio finišas bus kaimo turizmo sodyboje, kur Jūsų lauks karšta pirtis ir vakarienė.

Antrą dieną nučiuošime apie 15 km. Maršrutas daugiausia driekiasi mišku, vinguriuoja palei Almajo, Šiliniškių kraštovaizdžio draustiniu. Pakeliui aplankomas Pakaso vandens malūną, kaimą. Čiuošime šalia giliausio Lietuvos ežero „Tauragnas“. Žygis baigiasi Tauragnuose, kur daktarės E.Šimkūnaitės vardu pavadintoje mokykloje įrengtas kraštotyros muziejus.

]]> http://www.vandensturistai.lt/zygis-slidemis-aukstaitijos-nacionaliniame-parke/feed/ 0 http://www.vandensturistai.lt/jiesia/ http://www.vandensturistai.lt/jiesia/#comments Tue, 28 Feb 2012 14:51:35 +0000 admin http://www.vandensturistai.lt/?p=1294

Trasos ilgis ~22 km. Žygio trukmė ~4 valandos (neskaičiuojant sustojimų laiko) Žygio trukmė gali kisti dėl upės srovės ir kliūčių kiekio, bei sudėtingumo.

Patyrę vandens turistai mėgsta sraunias didesnį kritimą turinčias upes ir upelius, nes ramus irklavimas, be jokių kliūčių darosi nuobodokas. Jiesios upė puikiai tinka norintiems patirti neišdildomų įspūdžių irkluojant baidarę ir įveikinėjant kliūtis.

Žygio pradžia prie tilto esančio netoliese Išlaužo kaimo (važiuojant keliu Kaunas – Prienai). Prie šio tilto yra maža aikštelė, kur galima pasistatyti transporto priemones, bei patogu susiruošti inventorių prieš pradedant žygį. Susiruošus leidžiamės prie Jiesios upės ir susėdę į baidares pradedami žygi.

Pirmieji kilometrai bus gana ramūs, be didelių įšūkių, tai bus puiki proga prisiminti irklavimo įgūdžius po žiemos pertraukos

Matysime apie kilometro ilgio nenatūraliai suformuotą upės tiesiąją, kuri suformuota dėl dešinėje upės pusėje esančio pylimo, kuris atskiria Jiesios upę nuo Linksmakalnio tvenkinio. Plaukiant toliau upės krantuose daugės medžių, upės darysis vis egzotiškesnė, o nuvertę medžiai suformuos kliūtis, kurias turėsime įveikti pasitelkę fantaziją ir įgūdžius.

Kartais gali prireikti lankstumo

Maršruto vidurinėje atkarpoje bus rėvų, bei slenksčių, kurie susiformuoja po geležinkelio tiltais. Iš viso praplauksime po keturiais geležinkelio tiltais ir dviem mašinomis važiuojamais tiltais. Po trečiuoju tiltu esanti kaskada pradeda stabdyti upės srovę. Iš toli pasigirsta ošimas, peraugantis į garsų šniokštimą. Priplaukę arčiau pamatome staigų vandens kritimą, trijų pakopų kaskadinį slenkstį. Iš pirmo žvilgsnio slenkstis atrodo baisiai. Verda, verčiasi didžiulė srovė, tyška į visas puses putos. Tačiau geriau įsižiūrėjus matosi, kad vandens tarpuose tarp pakopų ne tiek jau ir daug.

Tai pati ekstremaliausia maršruto dalis, kurią įveikti mėgėjams nerekomenduojame, o patyrusiems irkluotojams reikia imtis visų saugumo priemonių ties šiais slenksčiais. Rekomenduojamos priemonės: žmogus ant kranto su „morka“, gelbėjimosi liemenės, slenksčių pabaigoje įgudęs irkluotojas baidarėje (stebi žmones įveikinėjančius vandens slenksčius ir yra pasiruošęs greitai priplaukti jeigu kita baidarė apvirsta).

Žemiau rėvėta upė smagiai garma tarp aukštų, tankiais lapuočiais apžėlusių krantų. Kiek paplaukus pasirodo kauniečių sodų bendrijos. Šioje upės atkarpoje randame dar vieną, metro aukščio slenkstuką, lengvai įveikiamą iš kairės pusės. Netrukus – Rokai, paskutinis (ketvirtasis) geležinkelio tiltas, toliau aukštas Kauno HE – Garliavos plento tiltas, o už jo kaimo kelio tiltas. Toliau upė vingiuoja tarp aukštų atodangų, garmėdama per nedidelius slenksčius ir rėvas, pakeliui pralįsdama pro porą nedidelių pėsčiųjų tiltukų.

Galiausiai priplaukiame Jiesios plento tiltą, po kuriuo jau pasimato Lietuvos didžiausia upė, Nemunas. Įplaukus į Nemuną iriamės geležinkelio tilto linkme kirsdami upę išilgai, nes mūsų finišas bus dešiniajame Nemuno krante. Išsilaipinus krante mūsų jau lauks mikroautobusas, kuriuo grįšime į šiltus namus

Video medžiaga

Trijų dienų žygis Minijos upe

(nuo Dovilių kaimo iki Mingės kaimo)

Minija – didžiausia Žemaitijos upė. Prasideda pačiose Žemaitijos aukštumose, Didovo ežere (Telšių rajone) ir baigiasi  Pajūrio žemumoje (iškart už Minijos-Mingės kaimo). Oficialus Minijos ilgis yra 202 km. Keliautojai turi galimybę susipažinti su savita Žemaičių krašto gamta. Minijos pakrantėse nemažai istorijos ir gamtos paminklų, kultūros paveldo objektų, saugomų teritorijų, gražių vietų stovyklavietėms.

Šiame trijų dienų žygyje pamatysite kaip urbanizacijos procesas veikia Minijos upės kraštovaizdį. Kaimai ir miesteliai įsikūrę ant minijos krantų pritraukia dažno upe keliaujančio turisto dėmesį, o tarpus tarp kaimų užpildo laukinės gamtos vaizdai, kurie nuramina kiekvieno sielą. Paskūtiniai šio žygio kilometrai bus patys įspūdingiausi ir leis Jums trumpam pasijusti lyg būtumėte Venecijoje.

Pirmoji diena: startuojate Dovilių kaime, irkluojate 11 kilometrų vingiuota Minijos upe iki Dituvos kaimo. Dešiniąjame upės krante bus laikinoji stovyklavietė ir nakvynės vieta.

Antroji diena: pavalgę pusryčius sėdate į baidares ir toliau tęsiate žygį Minijos upe. Nuirklavę  20 kilometrų pasieksite Karaliaus Vilhelmo kanalą, pairklavus dar porą šimtų metrų bus antroji Jūsų stovyklavietė. (Yra galimybė apsistoti kaimo turizmo sodyboje)

Trečioji diena: paskutiniosios dienos atkarpa bus 17 kilometrų ilgio. Šio maršruto pabaiga bus labai įspūdinga, nes irkluosite pro Mingės kaimą, vadinamą Lietuvos Venecija, kur pasijusite lyg važiuotumėte miesto gatve, nes čia ant upės kranto stovi namai, o aplink daug laivų. Finišuosite kairiąjame Minojos krante, iškart už Mingės kaimo. Susipakavę visus daiktus ir užkandę patrauksime namų link.

Visas trijų dienų maršrutas – 48 km

Šaltuoju metų laiku siūlome Jums išbandyti turistinius žygius slidėmis. Žiemą laisvalaikį leiskime aktyviai ir sušildykime savo sielas draugų būryje.

Siūlome išbandyti šiuos maršrutus:

• Žygis slidėmis Aukštaitijos nacionaliniame parke
• Žygis slidėmis Birštone
• Žygis slidėmis Šventosios kraštovaizdžio draustinyje
• Žygis slidėmis Žuvintės kraštovaizdžio draustinyje

Nuomojamas slidinėjimo inventorius: slidės – “Alpina” sport touring STS,

batai – “Alpina”, lazdos – “SWIX”.